Naujienos

Šiandien Šiaulių apygardos teismas paskelbė nutartį 38 metų V. A., atliekančiam bausmę iki gyvos galvos. Už trijų žmonių nužudymą ir dar 27 nusikalstamų veikų padarymą nuteistas vyras teismo prašė jam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme. Nuteistojo prašymas atmestas.

Kalėti iki gyvos galvos vyras nuteistas 2006 metų kovo 2 dieną Kauno apygardos teismo paskelbtu nuosprendžiu, šioje byloje kaltais pripažinti dar trys V. A. į nusikalstamą veiką įtraukti vaikai – du broliai  ir mergina. Tačiau kaunietis realiai bausmę atlieka jau nuo 2004 metų kovo mėnesio už anksčiau padarytas kitas nusikalstamas veikas. V. A. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka nuo 2006 metų kovo pradžios.

Visuomenėje itin didelio atgarsio sulaukę V. A. ir jo bendrininkų nusikaltimai padaryti 2003–2004 metais Kaune. V. A. aukomis tapo įvairaus amžiaus kauniečiai, tarp kurių nepilnamečiai ir garbaus amžiaus miestelėnai. Užpulti nukentėjusieji buvo mušami, iš jų paimami įvairūs daiktai, pinigai. Vieną senjorę V. A. užpuolė apie vidurdienį autobusų stotelėje. Nuo V. A. smūgio koja į galvą moteris nugriuvo ant šaligatvio. Iš bejėgės nukentėjusiosios buvo paimti pinigai, asmeniniai daiktai. Kaunietė nuo patirtų sužalojimų vėliau mirė. V. A. į nusikalstamą veiką įtraukė ne tik minėtus brolius ir merginą. Su šiais nepilnamečiais broliais V. A. įsibrovė į kito į nusikalstamą veiką įtraukto vaikino namus – V. A. duris atrakino iš šio vaikino pavogtu raktu. Tada iš nukentėjusiųjų buto buvo pagrobta grynųjų pinigų, papuošalų ir įvairių daiktų, padarytas nuostolis – beveik pusketvirto tūkstančių litų. Maždaug po dviejų mėnesių V. A. šį vaikiną itin žiauriai nužudė. Nukentėjusysis buvo smaugiamas virve, mušamas buteliu, pagaliu, šiferiu, kelis kartus peiliu smogta į krūtinę, į kaklą. Po to aukos kūną apipylė benzinu ir padegė. Vaikinas mirė patyręs dideles kančias. Su jaunuoliu susidorota neva dėl šio paskleistų apie V. A. apkalbų. Netrukus V. A. auka tapo dar vienas jaunuolis, kurį šis kaunietis nužudė vienoje Kauno mieste esančioje požeminėje perėjoje. Kaip per ikiteisminį tyrimą pasakojo pats V. A., iš pradžių vaikiną prismaugė, po to jį mušė, perpjovė jam gerklę ir pats pasišalino. Teigė, kad taip pasielgė dėl to, kad tas vaikinas žinojęs apie V. A. padarytus nusikaltimus, be to, jį dar ir apkalbėjęs. V. A. teisme savo kaltę neigė, tvirtino, kad per ikiteisminį tyrimą save apkalbėjęs paveiktas pareigūnų. Kaunietis bylą išnagrinėjusios teisėjų kolegijos pripažintas dėl 30 jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, tarp kurių ne tik nužudymai, bet ir plėšimai, vagystės, vaikų įtraukimas į nusikalstamą veiką, turto prievartavimas, kt.

Šių metų liepą Šiaulių apygardos teisme buvo gautas Šiaulių kalėjimo teikimas, kuriuo buvo prašoma svarstyti klausimą dėl nuteistajam V. A. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Dokumente nurodoma, kad laisvės atėmimo bausmę V. A. pradėjo atlikinėti Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime. Nuteistasis 2019 metų vasarį buvo perkeltas į Pravieniškių pataisos namus, o tų pačių metų gegužę – į Šiaulių tardymo izoliatorių (dabar Šiaulių kalėjimas). Teikime pažymima, kad atvykęs į Šiaulių kalėjimą V. A. adaptavosi sunkiai, neprisitaikė prie naujos socialinės aplinkos ir nustatytų elgesio bei bendravimo taisyklių, konfliktavo su kalėjimo administracijos darbuotojais ir pareigūnais. Po kurio laiko nuteistojo elgesys ir bendravimo būdas keitėsi teigiamai, konfliktinių situacijų mažėjo. Dokumente pateikta informacija apie nuteistajam atliktą nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, socialinio tyrimo išvada.

Nagrinėjant teikimą teismo posėdžio metu valstybinė kaltintoja Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos prašė Šiaulių kalėjimo teikimo netenkinti, nuteistasis V. A. ir jo gynėja – teikimą tenkinti.

Kaip teigė prokurorė, iš Šiaulių kalėjimo pateiktų duomenų matyti, kad bausmę atliekantis nuteistasis buvo skatintas, tačiau, jos įsitikinimu, tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus, kadangi tinkamai elgtis yra nuteistojo pareiga. Prokurorė pažymėjo, kad per visą bausmės atlikimo laiką V. A. skatintas buvo tik 5 kartus, tačiau baustas buvo 25 kartus. Iš Šiaulių kalėjimo teismui pateiktos medžiagos ir iš paties nuteistojo parodymų matyti, kad yra pastangos valdyti nusikalstamo elgesio riziką, tačiau, anot valstybinės kaltintojos, jos vis dar nėra pakankamos daryti išvadą, jog V. A. elgesio pokytis yra toks akivaizdus, kad nuteistasis, pastarajam suteikus galimybę atlikti terminuotą laisvės atėmimo bausmę, bausmės atlikimo metu laikysis vidaus tvarkos taisyklių, o išėjęs į laisvę nekels jokios grėsmės. Prokurorė pabrėžė, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės poveikis nuteistojo V. A. asmenybei bei jo elgesio pokyčiams vis dar nėra pakankamas, jog paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuota laisvės atėmimo bausme. Nuteistojo gynėja sakė, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis V. A. yra padaręs viską, kas nuo jo priklauso, ir nežino, ką toliau galėtų padaryti, kad įrodytų savo asmenybės teigiamus pokyčius, nes nusikalstamumą mažina ne bausmės dydis ir griežtumas, o bausmės teisingumas ir jos neišvengiamumas. Kaip pabrėžė advokatė, nuteistajam buvo paskirta teisinga ir griežta bausmė už jo padarytus nusikaltimus ir skyrimo metu ji atliko savo paskirtį, tačiau, metams bėgant, Lietuvos baudžiamoji politika krypsta bausmių švelninimo linkme. V. A. gynėjos teigimu, net, jeigu teismas priimtų palankų sprendimą, V. A. iš karto į laisvę neišeitų, yra numatyta nuo 5 iki 10 metų laisvės atėmimo, nuteistasis per 10 metų gali būti stebimas, toliau atlikinės bausmę. Nuteistasis sakydamas savo paskutinįjį žodį tvirtino dabar yra susiėmęs, pradėjo mažiau pyktis, konfliktuoti su administracija, pradėjo gilintis dėl galimybės nukentėjusiesiems atlyginti žalą, bet jie nepateikę duomenų, banko sąskaitų. V. A. tvirtino manąs, jog privalo atlyginti už savo padarytus nusikaltimus. Tikino labai gailisi, kad nesugrąžins žmonių, iš kurių atėmė gyvybę.     

Šiaulių kalėjimo teikimą išnagrinėjusi teisėjų kolegija nurodė, kad nuteistasis V. A. šiuo metu yra atlikęs daugiau kaip 20 metų paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, tačiau vien šio formalaus kriterijaus, sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, nepakanka. Teismas pažymėjo, kad atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina to, jog konkrečiu nagrinėjamu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei. Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) jurisprudencijoje taip pat nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei. Įvertinęs V. A. nustatytų kriminogeninių veiksnių skaičių, jo asmens bylos medžiagą, pažymėjo, kad teigti, jog nuteistojo pastangų jau pakanka paskirtai bausmei sušvelninti, šiuo metu dar nėra pagrindo. Nuteistasis turi pašalinti arba reikšmingai sumažinti kai kuriuos kriminogeninius veiksnius, kritiškai įvertinti socialinio tyrimo išvados duomenis ir dėti maksimalias pastangas, kad nuo jo priklausantys dinaminiai veiksniai, vertinant jo nusikalstamo elgesio riziką, sumažėtų ir jo nusikalstamo elgesio rizika būtų mažesnė nei vidutinė ar bent jau aiškiai mažėtų ir leistų teismui manyti, kad paleidžiamas į laisvę nuteistasis nėra pavojingas visuomenei. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad V. A. anksčiau teistas buvo ne kartą, padaryti nusikaltimai sunkėjo, jis negebėjo pasimokyti iš ankstesnių savo klaidų, paskirtos bausmės jo elgesiui teigiamos įtakos nepadarė, o pastarieji nusikaltimai, už kuriuos jis šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, sukėlė ir nepataisomas pasekmes – nužudyti net 3 žmonės. Šios aplinkybės atskleidžia gerokai didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Nors V. A. elgesys bausmės atlikimo metu progresuoja teigiama linkme, tačiau, teisėjų kolegijos įsitikinimu, padaryta pažanga dar nėra akivaizdi ir įtikinanti, ir šiuo metu nesuteikia pagrindo išvadai, kad nuteistasis jau padarė išvadas dėl savo neteisėto elgesio pasekmių ar yra pasirengęs laikytis visuomenėje nustatytų normų, savo tikslų siekti tik teisėtais būdais. pataisos įstaigoje nesielgė nepriekaištingai. Paskelbta nutartimi teismas Šiaulių kalėjimo teikimo netenkino.

Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį.

Vytautas Jončas

Šiaulių apygardos teismo

pirmininko padėjėjas ryšiams su visuomene ir žiniasklaida

Dvaro g. 83, LT-76299, Šiauliai

Mob. +37067316371

El. paštas: vytautas.joncas@teismas.lt