Naujienos

Šiandien Šiaulių apygardos teisme turėjo būti  tęsiama  nagrinėti 119 tomų baudžiamoji bylą dėl Kuršių marių taršos.  Tačiau bylos nagrinėjimą teismui teko atidėti – kaltinamojo juridinio asmens AB „Grigeo Klaipėda“ atstovas advokatas teismui pateikė pareiškimą dėl byloje valstybinį kaltinimą palaikančios prokurorės Ginos Skersinskytės nušalinimo. Sprendimą šiuo klausimu teismas numato skelbti birželio 29 dieną.

Bendrovės atstovas trumpai išdėstė argumentus, kuriais grindžiamas pateiktas pareiškimas. Advokato teigimu, minėta valstybinė kaltintoja esanti šališka ir subjektyvi, tai rodančios  prokurorės bendravimo  su liudytoju aplinkybės, šešerius metus vadovavusiu minėtai bendrovei  V. B. Šis buvęs bendrovės vadovas dar ikiteisminio tyrimo metu  atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nes davė reikšmingus parodymus šioje baudžiamojoje byloje. Anot advokato, paaiškėjo, kad V. B. bendravo su prokurore – derino jo  dalyvavimo teismo posėdyje datą ir laiką, o po pokalbio telefonu su valstybine kaltintoja praėjusio teisiamojo posėdžio išvakarėse buvo persiųsti jo parodymai liudytojui V. B. Tai patvirtino pats liudytojas minėtame posėdyje. AB „Grigeo Klaipėda“ atstovo  pateiktame pareiškime pabrėžiama, kad valstybinė kaltintoja peržengė procesinio neutralumo ribas, demonstravo akivaizdų palankumą liudytojui V. B., ignoravo nekaltumo prezumpcijos reikalavimus.

Šiandien įvykusio teisiamojo posėdžio išvakarėse buvo pateikti keli prašymai, tarp kurių ir prašymas inicijuoti kreipimąsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą  (ESTT) dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, apimančio dešimtį probleminių klausimų, susijusių su prieštaravimais tarp Europos Sąjungos (ES) ir šalies teisės aktų.

Dar vienas AB „Grigeo Klaipėda“ šią bylą nagrinėjančio teismo prašymas – dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (KT), prašant ištirti nagrinėjamoje byloje taikytinų Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo normų atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai.     

Šiandien teismas turėjo pabaigti V. B. apklausą, tačiau bylos nagrinėjimą teko atidėti.  Praėjusiame teisiamajame posėdyje buvęs bendrovės vadovas V. B. apklaustas pagal liudytojo apklausos taisykles.  Tada V. B. teismui papasakojo, kad minėtoje bendrovėje generalinio direktoriaus pareigas pradėjo eiti nuo 2013 metų birželio mėnesio, iš šių pareigų atleistas 2019 metų gegužę. Vyras patvirtino, kad apie esamas problemas dėl gamybai panaudotų nuotekų išleidimo į aplinką sužinojo iš bendrovėje dirbančių asmenų. Jis teigė, kad apie tai daug kartų kalbėjęs su valdybos pirmininku, dabar kaltinamuoju G. P. Tačiau,  anot V. B., tuo metu nuotekų valymo ir jų išleidimo į aplinką problemos sprendimas būdavo vis nukeliamas tolimesniam laikui.   

Teismui V. B. patvirtino, kad jis, kaip bendrovės vadovas, būdamas atsakingas asmuo, tada suvokęs, kad į aplinką išleidžiamas gamyboje panaudotas vanduo gamtai daro žalą, tačiau pareigų nepalikęs, nes vengęs su aukštesne vadovybę konfrontacijos, nenorėjęs prarasti darbo. V. B. teigė negalįs proceso dalyviams atsakyti į klausimą, dėl kokių priežasčių vis dėl to jis buvo atleistas iš užimamu pareigų. V. B. teigimu, tai įvykę šalių susitarimu.  

Anksčiau įvykusiuose teismo posėdžiuose bendrovės AB „Grigeo Klaipėda“ atstovas teigė, kad byloje egzistuoja esminiai prieštaravimai tarp prokuratūros, Aplinkos apsaugos departamento (AAD), Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) sprendimų, ir (ar) veiksmų nustatant, ar su bendrovės biologiškai nepilnai  išvalytomis nuotekomis patekę teršalai padarė Kuršių marių vandens telkinio būklei didelę žalą (reikšmingą neigiamą pokytį) apsisprendžiant, kaip ši tariamai padaryta žala turėtų būti atlyginta, įgyvendinant aplinkos atkūrimo – teršalų išėmimo – priemones ar pareiškiant civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo.

Bendrovės atstovo advokato žodžiais, byla yra politizuota, todėl esanti didelė grėsmė, kad vykstantis procesas nebus objektyvus ir teisingas. Anot jo, politikai viešoje erdvėje dėl bylos teikė savo komentarus, darydami neigiamą poveikį ikiteisminio tyrimo institucijoms, bylą nagrinėjančiam bei nagrinėsiantiems teismams ir viešojo administravimo institucijoms. Paaiškinimuose bendrovės atstovas atkreipė dėmesį ir į tai, kad bendrovė nevykdė ir nevykdo viešųjų funkcijų, todėl bendrovės buvę ar esantys darbuotojai negali būti prilyginti valstybės tarnautojams ir jiems negali būti inkriminuojama nusikalstama veika – piktnaudžiavimas.

Bendrovės atstovo teigimu,  prokuratūra visiškai nepagrįstai inkriminuoja, kad bendrovė ir fiziniai asmenys nusikalstamas veikas esą vykdė veikdami organizuota grupe. Anot jo, neaišku, kaip buvo sukurta ir veikė organizuota grupė, kas  paskirstydavo vaidmenis, kaip veikė kontrolės mechanizmus, kas ir kada priėmė sprendimus, už kokį konkretų laikotarpį kaltinamieji yra atsakingi, kokius konkrečius veiksmus jie atliko, kuo šie veiksmai pasireiškė objektyvioje tikrovėje ir kokius konkrečius padarinius sukėlė.  Dar ankstesnėje  savo kalboje bendrovės atstovas advokatas pabrėžė, kad žalą Kuršių marioms daro ir kitų subjektų, tarp kurių ir užsienio, vykdoma veikla. Anot jo, azoto, kitų elementų taršą mariose didina ir įtekantys Nemuno vandenys. Jis tvirtino,  kad jo atstovaujamos bendrovės nuotekų poveikis Kuršių marioms turi būti vertinamas platesniame kontekste, atsižvelgiant ir į kitų ūkio subjektų veiklą. Bendrovė neneigia žalos fakto, tačiau dėl pareikšto žalos dydžio sutikti negalinti. Teismui pateikti paaiškinimai yra iliustruoti vaizdo medžiaga, tarp kurios ir įvairios skaidrės, ekspertų išvados. Artimiausiame teisiamajame posėdyje advokatas pratęs savo paaiškinimus, numatyta, kad jam bus pateikta klausimų – proceso dalyviai turi tokią teisę.    

Anksčiau Aplinkos apsaugos departamentui (AAD) buvo pateiktas kaltinamojo juridinio asmens AB „Grigeo Klaipėda“ galimos taikos sutarties su valstybe dėl žalos atlyginimo ir aplinkos atkūrimo priemonių planas –  taikos su valstybe siekianti įmonė žadėjo dėl Kuršių marių taršos jai aplinkosaugininkų priskaičiuotą 48 mln. eurų žalą gamtai kompensuoti pašalindama teršalus iš marių bei modernizuodama miesto nuotekų valymo įrenginius. Tačiau šio plano AAD nepatvirtino. 

Byloje  kaltinimai dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir disponavimo jais bei aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimų pareikšti akcinei bendrovei „Grigeo Klaipėda“ ir dar 14-ai esamų bei buvusių šios įmonės darbuotojų.

Visuomenėje itin didelio atgarsio sulaukusioje baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinamąjį aktą sudaro daugiau kaip 300 lapų, tarp kaltinamųjų esantys „Grigeo“ grupės akcininkas ir valdybos pirmininkas G. P., dabartinis Klaipėdos įmonės vadovas T. E., bei dar trys ankstesni šios įmonės vadovai yra kaltinami tuo, kad veikdami organizuota grupe piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, sistemingai pažeidinėjo teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles, klastojo dokumentus. Ikiteisminis tyrimas pradėtas daugiau nei prieš dvejus metus, kai buvo įtarta,    jog į Kuršių marias patenka nevalytos gamybinės nuotekos, taip pat įtarus, kad su tuo susijusi minėtos bendrovės dokumentacija galbūt yra klastojama.

Įmonės teritorijoje atliktų kratų bei kitų ikiteisminio tyrimo veiksmų pareigūnams pavyko aptikti specialius taršių nuotekų įrenginius bei gauti kitus reikšmingus pradinius duomenis. Prokurorui reikalaujant nevalytų nuotekų išleidimas į Kuršių marias buvo nedelsiant sustabdytas.  

Ikiteisminio tyrimo specialią  tyrimo grupę sudarė –  du Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorai bei Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos ir Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos tyrėjai.

Šioje didelės apimties byloje yra daugiau kaip 20 tūkstančių dokumentų,  apklaustų įtariamųjų, liudytojų duomenys, įvairių ekspertų išvados,  papildomi dokumentai bei kiti tyrimui reikšmingi duomenys. Gamtai padarytą turtinę žalą nustatė Aplinkos apsaugos departamentas,  kuris pareiškė įmonei  daugiau kaip 48 milijonų eurų civilinį ieškinį.

Paskirtų teisiamųjų posėdžių datos ir laikas: birželio 29 d. 13.15 val., birželio 30, rugsėjo 11, spalio 2, 6, 20, lapkričio 10, 14, gruodžio 4, 5, 15 dienomis 9.30 val.  

Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį.

Vytautas Jončas

Šiaulių apygardos teismo

pirmininko padėjėjas ryšiams su visuomene ir žiniasklaida

Dvaro g. 83, LT-76299, Šiauliai

Mob. +37067316371

El. paštas: vytautas.joncas@teismas.lt