Naujienos

Šiandien Šiaulių apygardos teismas paskelbė nuosprendį Naujosios Akmenės gyventojui D. P. už žmogžudystę, kuri buvo padaryta prieš 15 metų. Vyras savo kaltę neigė, ne kartą parodymus keitė, tačiau teismas nusprendė, kad šio vyro kaltė yra įrodyta byloje surinkta medžiaga.

Teismas nustatė, kad 34 metų D. P. vieną 2010-ųjų vasario naktį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo namuose, esančiuose Telšių rajone, Tryškių miestelyje, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį  Š. J., kuriam virve užveržė ir užspaudė kaklą. Slėpdamas nusikaltimą, D. P. nužudytojo kūną užkasė savo gyvenamojo namo sklype, seniai stovėjusio šiltnamio teritorijoje. Jauno vyro palaikai buvo atkasti 2023 metų gegužės 18 dieną. Naujiems, dar 2012 metais šį namą įsigijusiems savininkams tai buvo netikėta ir nemaloni žinia. Apie metro gylio duobėje buvo ne visos nužudytojo kūno dalys, tarp žmogaus palaikų – rūbai, kalkės ir daug akmenų. Atliktas DNR tyrimas patvirtino, kad rasti palaikai yra Š. J.

Į nusikaltimo padarymo vietą policijos pareigūnai atvyko, kai gavo informacijos, kad daugiau kaip prieš 14 metų dingusio jauno vyro palaikai gali būti Tryškių miestelyje. D. P. buvo sulaikytas ir netrukus suimtas 2023 metų rugpjūtį, kai su savo drauge grįžo į Lietuvą iš Ispanijos. Būtent ši moteris, kaip vėliau pati  patvirtino teisme, nebeapsikentusi D. P. smurto prieš ją ir šeimos narius, pareigūnams papasakojo apie tai, kaip dabar jau buvęs jos sugyventinis D. P. jai papasakojęs apie Š. J. nužudymą. Anot liudytojos, D. P. papasakojo, kad lemtingąją dieną Š. J.  pasiėmė Tryškiuose nuo kultūros namų, įsisodinęs į automobilį nusivežė už Tryškių, išviliojo tą vaikiną iš automobilio ir priėjęs iš nugaros jį pasmaugė su virve. Jo kūną įsidėjo į bagažinę, parsivežė naktį namo ir, kur kieme stovėjo šiltnamis, ten ir palaidojo. Sakė, kad tuos veiksmus atliko vienas. Liudytoja tvirtino, kad apie šią istoriją sugyventinis pasakojęs ne vieną kartą, buvo prigrasinęs, kad apie jo papasakotą nusikaltimą niekam neprasitartų, o jei kažkam  papasakos, tai šį kartą klaidos nedarys, nepaliks kaulų.  

Teisme  D. P. neneigė, kad sugyventinei iš tiesų pasakojęs neva jis nužudė Š. J., tačiau taip pasielgė, kad „kietesnis pasirodytų prieš ją“.  D. P. tvirtino, kad jauną vyrą nužudė kitas asmuo. Anot kaltinamojo, tas vyras Š. J. pasmaugė virve, o po to pasikvietęs savo draugą iš kiemo tarėsi, ką daryti su nužudytojo kūnu. Anot kaltinamojo, nusprendė, kad kūną geriausia užkasti šiltnamyje, mat žemė ten dar neįšalusi. D. P. teigimu, jis tuo metu nieko nedarė, tik prigrasintas padavė kastuvą  duobei iškasti. Apie padarytą nusikaltimą niekam nepranešė, nes labai bijojo.

Kaltinamasis teisme tvirtino, kad buvusi sugyventinė esanti nepatikima ir  jos parodymais tikėti negalima. D. P. tvirtino buvęs ištiktas šoko dėl tokių jos parodymų. Teisme D. P. tvirtino,  kad Š. J. tikrai nežudė, anot jo, tai padaręs kitas asmuo, kurį įvardijo. Kaltinamasis tvirtino, kad  neturėjo jokios priežasties, nes gerai su juo sutardavęs, sakė, jog šis vaikinas  buvo jo draugas. Tik vienintelis dalykas, dėl kurio gailisi, esąs tas, kad niekam nepranešė, bet tylėjo, nes bijojo, buvo sulaukęs dėl to įvairaus pobūdžio grasinimų.

Bylą išnagrinėjęs teismas pažymėjo, kad D. P. padarytas nusikaltimas yra įrodytas liudytojų pateiktais parodymais, kita byloje esančia medžiaga. Kaltinamojo pateiktas versijas įvertino kaip jo siekį išvengti atsakomybės. Teismas sutinka, jog iš esmės pagrindinis kaltinamojo kaltę pagrindžiantis įrodymas yra liudytojos parodymai. Šiuo atveju kaltinamojo kaltė grindžiama ne tiesioginiais įrodymais, o minėtos liudytojos parodymais, kuri perpasakojo tai, ką apie padarytą nusikaltimą jai pasakojo pats kaltinamasis D. P.  Atsižvelgdamas į tai, teismas liudytojos parodymus jų objektyvumo, patikimumo ir nuoseklumo prasme vertina itin atidžiai bei konstatuoja, kad  nėra jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo jais nesiremti bei juos atmesti kaip nepatikimus. Pažymėtina tai, kad abiejų apklausų metu liudytoja nurodė tokias aplinkybes, kurios, nesusipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, jai negalėjo būti žinomos – apie nužudymo būdą, būtent nukentėjusiojo pasmaugimą virve, kūno užkasimą šiltnamyje, vėlesnį bandymą nukentėjusiojo kūną išgabenti, dėl to nutrūko ir žemėje pasiliko viršutinė kūno dalis, kuri buvo apipilta kalkėmis. Liudytoja nurodė ir tai, kad kaltinamasis iš anksto buvo sukūręs versiją, jog kaltę stengsis suversti savo tolimam giminaičiui. Teismas  atkreipia dėmesį, kad būtent pagal minėtos liudytojos pirminius duomenis, pateiktus policijos pareigūnams, ir buvo rastas nužudytojo kūnas.

Už padarytą nusikaltimą teismas D. P. pripažino kaltu ir paskyrė jam bausmę – laisvės atėmimą 13 metų. Nukentėjusiesiems nuteistasis turės atlyginti 141 000 eurų turtinės ir neturtinės žalos.

Šis nuosprendis yra neįsiteisėjęs ir gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį.

Vytautas Jončas

Šiaulių apygardos teismo

pirmininko padėjėjas ryšiams su visuomene ir žiniasklaida

Dvaro g. 83, LT-76299, Šiauliai

Mob. +37067316371

El. paštas: vytautas.joncas@teismas.lt