Naujienos

Šiaulių apygardos teismas 32 tomų baudžiamojoje byloje, kurioje 6 fiziniai asmenys – B. K.,  S. R.,  D. G., A. G., A. Ž., D. B. ir 2 juridiniai – uždarosios akcinės bendrovės – kaltinami kyšininkavimu, papirkimu, paskelbė nuosprendį. Byla dėl neskaidriai organizuotų viešųjų pirkimų Mažeikių rajono savivaldybėje teismui perduota 2021 metų spalį.    

Nusikaltimas padarytas 2018 metais Mažeikių rajono savivaldybei neskaidriai organizuojant viešuosius pirkimus. Per ikiteisminį tyrimą kaltinimai kyšininkavimų šioje byloje buvo pareikšti  savivaldybės tarybos nariui B. K., Vietinio ūkio skyriaus vedėjui A. Ž., Strateginio vystymo ir investicijų skyriaus vedėjai S. R. Kaltinamasis B. K. tuo metu ėjo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas.

Byloje pateiktoje medžiagoje buvo nurodoma, kad Savivaldybės atstovai galėjo būti paperkami ir tiesiogiai, ir kyšius jiems perduodant per kitus asmenis. Telefonu, per kitas ryšio priemones, susitinkant betarpiškai valstybės tarnautojai su tiekėju dar iki viešojo pirkimo paskelbimo galėjo aptarti būsimą pirkimą, gauti iš pirkėjo parengtus dokumentus, tarp kurių – techninę specifikaciją, pirkimo, sutarties sąlygas, kitus duomenis. Per ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad dėl kyšių davimo buvo susitarta iš anksto, įmonių atstovai kyšius Mažeikių rajono savivaldybės tarnautojams davė, kad jų įmonėms būtų užtikrintos išskirtinės sąlygos laimėti įvairius su infrastruktūros tvarkymu, statyba, remontu bei švietimu, informacinių sistemų atnaujinimu ir priežiūra susijusius viešuosius pirkimus.    

Teismui parodymus davė ir vienos įmonės vadovas, kuris šioje byloje dar per ikiteisminį tyrimą savo kaltę yra pripažinęs ir nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas pagal laidavimą. Liudytojas sutiko teismui duoti parodymus, jis teismo prašė, kad šis vadovautųsi jo parodymais, kuriuos jis davė per ikiteisminį tyrimą. Liudytojas patvirtino, jog įvykio metu jis vadovavo vienai įmonei, kuri tada buvusi viena iš Mažeikių rajono savivaldybės organizuotų viešųjų pirkimų dalyvių.  Vyras teigė, jog jam tekę ne kartą susitikti su dabar jau vienu iš kaltinamųjų A. Ž., kuris tada ėjo savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus vedėjo pareigas. Liudytojas teismui teigė, jog su A. Ž. tekę kalbėti apie projektą. Anot jo, tokių pokalbių metu jautęs spaudimą, kad už papildomus darbus reikia kažkaip atsilyginti. Neilgai trukus jis A. Ž. perdavė 2000 eurų kyšį.

Parodymus duodamas teisme kaltinamasis A. Ž. pabrėžė, jog esąs kaltinamas nusikalstamomis veikomis, kurių nepadarė ir neketinęs jų padaryti. A. Ž. teigė, jog savo darbo praktikoje jam tekę dalyvauti apie 1500 pirkimų, kurie buvo vykdomi per Centrinę viešųjų pirkimų tarnybą. Ano jo, šioje srityje turįs sukaupęs nemažą patirtį, neatsisakantis suteikti konsultacijas žmonėms, kuriems to reikia. Kaltinamasis neneigė daug bendravęs su vienos iš Mažeikių rajono savivaldybės organizuotų viešųjų pirkimų dalyvių – įmonės vadovu. A. Ž. pabrėžė, kad susitikimų organizatoriumi buvęs būtent šis žmogus, tačiau kalbėdamas su juo nieko nusikalstamo nepadaręs, iš to žmogaus nieko nereikalavęs. Jis teigė, kad per susitikimus kalbama buvo apie vykdomą projektą, jo užbaigimą. Kaltinamasis sakė, kad jis tik gynė savivaldybės interesus. A. Ž. teigimu, minimą viešąjį pirkimą tikrino ne viena institucija, jokių pažeidimų, anot jo, rasta nebuvę. Valstybės kaltintojas A. Ž. paprašė patikslinti, kas buvę segtuve, kurį su savimi į pokalbį atsinešė vienas iš pašnekovų ir, pokalbiui pasibaigus, išeidamas tą segtuvą paliko jo darbo kabinete. Kaltinamasis teigė, kad tas segtuvas buvęs pustuštis. A. Ž.  teigė tada jis tik įtaręs, kad segtuve galėję būti elektroninėje laikmenoje įrašyti projekto brėžiniai, apie kurios per susitikimą ir kalbėta.  A. Ž. pabrėžė, jog tame konkurse jis tada jau nedalyvavęs. Kaltinamasis prokurorui patvirtino, jog jokio voko, pinigų minėtame segtuve nematęs. Ne į visus valstybės kaltintojo pateiktus klausimus A. Ž.  galėjo atsakyti, kaltinamasis teisinosi, kad  po įvykių praėję nemažai laiko, todėl detalių prisiminti negalįs. Prokuroras priminė, kad Kriminalinės žvalgybos užfiksuotuose kaltinamojo ir jo pašnekovų pokalbiuose matosi, kad vyrai šnekasi pašnibždomis. Valstybės kaltintojui A. Ž. negalėjo išsamiau paaiškinti, kodėl buvo kalbama pašnibždomis. Vienas iš tokių garso ir vaizdo įrašų epizodų buvo pademonstruotas ir teismo posėdžio metu. Peržiūrėjus įrašą teisėja kaltinamojo paklausė, „ką čia tokio slapto, kad šnibždėjote?“ Kaltinamasis atsakė, kad nieko tokio slapto ir nebuvę. Ir kaltinamieji B. K. bei S. R. teismui pareiškė, jog savo kaltės nepripažįsta.

Bylą išnagrinėjęs teismas konstatavo, kad kaltinamųjų A. Ž., S. R. ir B. K. padarytos nusikalstamos veikos yra įrodytos. Nustatyta, kad kaltinamieji B. K. S. R. A. Ž. būdami valstybės tarnautojais, nusikaltimą padarė iš anksto susitarę bendrininkų grupe. A. Ž. 2018 m. rusėjo 5 d. savo darbo kabinete iš vienos bendrovės vykdomojo direktoriaus, kuris nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas dar per ikiteisminį tyrimą, B. K. naudai priėmęs 2 000 Eur kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už susitarimų tarp Mažeikių rajono savivaldybės administracijos ir sudarymą ir papildomo finansavimo skyrimą šiai bendrovei, tą pačią dieną šį kyšį perdavė S. R., ši  po kelių dienų B. K.  namuose jam ir perdavė bendrovės vykdančiojo direktoriaus perduotą 2 000 eurų kyšį.

Nors, kaip pažymėjo teismas, kaltinamieji kaltės dėl šio kaltinimo nepripažino, jų kaltę įvykdžius jiems inkriminuotą veiką patvirtina visuma byloje esančių įrodymų. Bendrovės direktorius  paliudijo,  kad bendrovė buvo sudariusi rangos sutartį su Mažeikių rajono savivaldybės administracija. Nors šį projektą įgyvendino ne vietinio ūkio skyrius, tačiau įgyvendinant šį projektą jis dažniausiai bendravo su A. Ž., su juo derino sąmatas, A. Ž. padėjo išspręsti papildomų darbų klausimus, išspręsdavo kitas problemas. Anot liudytojo, A. Ž. sakydavęs, kad bus paderinta su projekto vadove, ką daryti, kad viskas yra suderinama, kad sprendžia, tačiau kažkaip reikėtų atsilyginti, užsiminė, kad „pora reikėtų“, ir tai kiekvieną kartą primindavo. Dėl to, tikėdamasis, kad greičiau bus sprendžiami visi projekto klausimai, bendrovės direktorius ir davė 2 000 eurų kyšį A. Ž. Pinigai buvo įdėti į firminį įmonės aplanką, šalia buvo dokumentai. Liudytojo teigimu, pinigų perdavimo dieną su A. Ž. kažką aptarė, pastūmė aplanką A. Ž.  ir tą aplanką su pinigais paliko A. Ž. Mano, kad jis ir A. Ž. vienas kitą suprato, nes susitarimas vyko ne tik žodžiais, bet ir kūno kalba, akių kontaktu.

Teismas pažymėjo, kad bendrovės direktoriaus parodymus taip pat patvirtina užfiksuoti A. Ž. pokalbiai su S. R., įvykę 2018 m. rugsėjo 3 d., kurių metu jie aptarinėja bendrovę, kalba apie du tūkstančius ir kad tai bus B. K. dalis. Užfiksuota ir tai, kad 2018 . m. rugsėjo 5 d. A. Ž. atsineštą segtuvą su voku paliko pas S. R. ant stalo. S. R. paklausė, ar „jis norėjo direktoriui duoti“. S. R.  nurodė „OK“.  Neilgai trukus pinigai buvo nuvežti B. K. į namus.

Už kyšininkavimą teismas A. Ž., S. R. ir B. K. pripažino kaltais ir paskyrė jiems bausmes:  B. K. – 20 000, S. R. – 15 000 ir A. Ž. – 20 000 eurų baudas. Teismo sprendimu, iš B. K. konfiskuoti 2000 eurų, kurie buvo gauti kaip nusikalstamos veikos rezultatas. Teismas nuteistiesiems paskyrė   baudžiamojo poveikio priemonę  – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimą 3 metams kiekvienam. Dėl kitų nusikalstamų veikų – kyšininkavimo – epizodų minėti asmenys išteisinti kaip nepadarę veikų, turinčių nusikaltimo požymių.

Kaltinamieji D. G., A. G., D. B. ir juridiniai asmenys, kurie buvo kaltinami papirkimu, išteisinti kaip nepadarę veikų, turinčių nusikaltimo požymių.

Šis nuosprendis yra neįsiteisėjęs ir gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui.

Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį.

Vytautas Jončas

Šiaulių apygardos teismo

pirmininko padėjėjas ryšiams su visuomene ir žiniasklaida

Dvaro g. 83, LT-76299, Šiauliai

Mob. +37067316371

El. paštas: vytautas.joncas@teismas.lt