Skip to content
Viso rezultatų:
Rodyti visus rezultatus
Lt En
Šiaulių apygardos teismas
lt
En

Naujienos

Šnipinėjimu kaltinamu D. Bertausko ir A. Paleckio byloje paskelbtas nuosprendis

 Šnipinėjimu kaltinamu D. Bertausko ir A. Paleckio byloje paskelbtas nuosprendis
2021-07-27

Šiandien Šiaulių apygardos teismas baudžiamojoje  byloje, kurioje Deimantas Bertauskas ir Algirdas Paleckis  buvo kaltinami veikdami organizuota grupe kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu Rusijos Federacijos žvalgybos darbuotoju, kitais Rusijos piliečiais, šnipinėję Rusijos žvalgybai, paskelbtas nuosprendis. A. Paleckis pripažintas kaltu. 

Teismas nustatė, kad kaltinamieji Algirdas Paleckis ir Deimantas Bertauskas, veikdami bendrininku grupe su užsienio valstybės – Rusijos Federacijos žvalgybos atstovu – per ikiteisminį tyrimą nenustatytu šios šalies Federalinės saugumo tarnybos (FST) darbuotoju, kitais Rusijos Federacijos piliečiais, kurių atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas kitoje medžiagoje, vykdydami FST užduotį, šios žvalgybos organizacijos pavedimu nuo 2017 metų vasario 16 d. iki 2018 metų spalio 10 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje už piniginį bei kitokį atlygį rinko Rusijos žvalgybą dominančią informacija – šnipinėjo svetimos valstybės naudai. Organizuota grupė buvo suburta iš Rusijos FST per ikiteisminį tyrimą nenustatytų atstovų, kitų šios šalies piliečių, D. Bertausko ir A. Paleckio, šioje grupėje buvo paskirstyti vaidmenys ir numatytos užduotys. Vykdydami gautas   užduotis D. Bertauskas ir A. Paleckis rinko informaciją apie Sausio 13-osios bylą tyrusius pareigūnus ir teisėjus, taip pat informaciją apie kitus asmenis, susijusius su kitų baudžiamųjų bylų tyrimu.

Kaltinamieji D. Bertauskas ir A. Paleckis taip pat turėjo rasti Lietuvos institucijose dirbančių asmenų, kurie už neteisėtą piniginį atlygį Lietuvos teisėsaugos institucijoms pateiktų tikrovės neatitinkančią informaciją apie Sausio 13-osios byloje nuteisto Jurijaus Melio sveikatos būklę – siekta, kad tai turėtų įtakos jam skirto suėmimo pakeitimui į švelnesnę kardomąją priemonę ar kitaip palengvinti J. Melio kalinimą – tai buvo dar viena iš Rusijos Federacijos žvalgybos tarnybos suformuotų užduočių. D. Bertauskas ir A. Paleckis turėdami bendrą tikslą – atnaujinti Lietuvoje registruotos „Lietuvos liaudies partijos“ (LLP) veiklą bei 2011 m. rugsėjo 23 d. susitarimo tarp LLP ir  Rusijos Federacijos partijos „Jedynaja Rossija“ („Vieningoji Rusija“) pagrindu gauti iš šios Rusijos politinės partijos finansinę paramą LLP bei politinės partijos Lietuvos rusų sąjungos politinei veiklai – dalyvauti Lietuvos Respublikos savivaldybių bei Seimo rinkimuose. Tuo tikslu 2017 metų vasario 12–18 dienomis būdami Maskvoje, pasinaudodami LLP turimais kontaktais, D. Bertauskas ir A. Paleckis planavo susitikti su Rusijos Federacijos Tarybos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininku Konstantinu Kosačiovu (Konstantin Kosačiov) ir tartis dėl santykių su partija atnaujinimo. Nei D. Bertauskui, nei A. Paleckiui nepavyko savarankiškai užmegsti kontaktų su minėtos partijos atstovais.

Tų pačių metų vasario 16 dieną A. Paleckis organizavo jo ir D. Bertausko susitikimą su Rusijos Federacijos piliečiais, kurių atžvilgių atliekamas ikiteisminis tyrimas, šis susitikimas įvyko Maskvoje esančios saugos įmonės „Alfa-B“ pastate. Šio susitikimo metu A. Paleckis ir D. Bertauskas kreipėsi į Rusijos pilietį, kurio atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, prašydami organizuoti susitikimą su K. Kosačiovu bei sudaryti galimybes Rusijoje pradėti bendrą su Rusijos Federacijos piliečiais, kurių atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas, verslą, kurio pajamų dalis būtų skiriama LLP veiklai finansuoti. Pasinaudodamas šiomis aplinkybėmis, siekdamas įgyvendinti Rusijos žvalgybos tarnybos keliamas užduotis, šio ir vėliau vykusių susitikimų metu, Rusijos pilietis, kuriam yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, užverbavo A. Paleckį ir D. Bertauską rinkti šios svetimos šalies žvalgybą dominančią informaciją – atlikti FST jiems pavestas užduotis. Už tai A. Paleckiui ir D. Bertauskui buvo žadama galimybė A. Paleckiui ir D. Bertauskui užmegsti santykius su K. Kosačiovu ar kitais politinės partijos „Jedynaja Rossija“ atstovais, bei galimybė pradėti verslą. A. Paleckis ir D. Bertauskas, žinodami, kad šis Rusijos pilietis veikia FST bei per šią instituciją Rusijos Federacijos Tyrimų komiteto (RTK) pavedimu, pavestas užduotis vykdė.  Taip veikdami D. Bertauskas ir A. Paleckis padėjo Rusijai veikti prieš Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką. 

Kaltinamieji D. Bertauskas ir A. Paleckis su Rusijos Federacijos atstovais bendravo vadovaudamiesi ypatingo slaptumo ir griežtos konspiracijos taisyklėmis, tarp kurių – sutartinės frazės, specialiai sukurta elektroninio pašto dėžutė. Buvo sutarta, kad Rusijos žvalgybai surinkta informacija bus perduodama tik per betarpiškus susitikimus su šios šalies minėtais piliečiais Rusijoje. Nemokamos metinės vizos į Rusiją, pragyvenimas Rusijos piliečio vasarnamyje Maskvos apskrityje per konspiracinius vizitus – tai atlygis D. Bertauskui ir A. Paleckiui už svetimos valstybės žvalgybos užduočių vykdymą. Per du kartus Maskvoje A. Paleckis iš Rusijos piliečio gavo 6000 eurų tokioms išlaidoms, A. Paleckis šį piniginį atlygį pasidalijo su D. Bertausku lygiomis dalimis. Kaltinamieji gavo ir ranka rašytą, ir spausdintą Lietuvos Respublikos prokurorų,  teisėjų, specialistų, tyrusių Sausio 13-osios bylą, sąrašus. D. Bertauskas ir A. Paleckis  turėjo surinkti informaciją apie šių asmenų gyvenamąją vietą, kt. Tai reikėjo padaryti greitai ir pateikti Rusijos žvalgybai per kitą susitikimą. Vykdant šią užduotį buvo nuspręsta į pagalbą pasitelkti per ikiteisminį tyrimą nenustatytą kitą asmenį, kuriam A. Paleckis surašė atskirą koduotą dalies Rusijos žvalgybos įvardytų asmenų sąrašą.

Bylą išnagrinėjęs teismas konstatavo, jog byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai aiškiai liudija apie tai, kad D. Bertauskas ir A. Paleckis atliko jiems inkriminuotus veiksmus. Teismas pabrėžė, jog Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamentas (VSD) yra kompetentingas pateikti su savo tiesiogine veikla susijusią ir specialių žinių reikalaujančią analitinę informaciją, todėl teismas ja rėmėsi priimdamas nuosprendį.  Be to, kaip akcentavo teismas, šioje byloje VSD pateiktą informaciją patvirtina (kiek tai įmanoma, atsižvelgiant į bylos specifiką) ir kiti bylos duomenys – ne tik kaltinamojo D. Bertausko parodymai, bet ir objektyvūs šios bylos duomenys.

Teismas padarė išvadą, kad neabejotinai akivaizdu, jog A. Paleckio ir D. Bertausko padaryta veika vykdant šią Rusijos specialiųjų tarnybų užduotį, yra labai pavojinga, nes susijusi su pagalba Rusijai veikti prieš Lietuvos Respubliką – baudžiamuoju persekiojimu siekiant daryti įtaką Lietuvos teismams, teisėjams ir jų sprendimams, tuo paminant LR Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valdžios, kaip teisinės valstybės savarankiškos ir nepriklausomos valdžios, nepriklausomumo principą, suvaržyti šalies teisėjų, nagrinėjančių baudžiamąją bylą, prokurorų ir kitų asmenų, turinčių teisę priimti procesinius sprendimus, teikti išvadas, teises ir laisves.  

Teismas pabrėžė, jog D. Bertauskas visiškai prisipažino dalyvavęs darant inkriminuotą nusikalstamą veiką ir aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės padarytą nusikaltimą, žinomus organizuotos grupės narius, inkriminuotos nusikalstamos veikos darymo modelį. Teismas vertino, kad D. Bertausko geranoriškas parodymų davimas turėjo esminę reikšmę atskleidžiant Rusijos žvalgybos subjektų neteisėtą veiklą Lietuvoje, vykdomą per Lietuvos respublikos piliečius, siekiant pakenkti ir kompromituoti Sausio 13-osios bylą ir kitas baudžiamąsias bylas dėl Sovietų Sąjungos agresijos prieš Lietuvą 1990–1991 metų laikotarpiu. Teismo nuomone, nėra jokio pagrindo manyti, kad D. Bertauskas galėjo turėti kokių nors interesų duoti neteisingus parodymus apkalbant ne tik A.  Paleckį, bet ir save. A. Paleckis taip pat nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kodėl D. Bertauskas galėtų apkalbėti save ir jį (A. Paleckį), tokių duomenų byloje taip pat nenustatyta.  

Atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių visumą ir įvertinęs kaltinamojo D. Bertausko elgesį ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme, jo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir parodymų reikšmingumą atskleidžiant organizuotos grupės narių padarytas nusikalstamas veikas, teismas sprendė, kad yra pagrindas D. Bertauskui taikyti įstatymo numatytas atitinkamas nuostatas, ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.  

Apie A. Paleckio kaltę šnipinėjus teismas sprendė ir iš pastarojo elgesio nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. buvusio itin didelio atsargumo bendraujant su D.  Bertausku – pokalbiuose buvo naudojami kitų asmenų slapyvardžiai, įvairūs sutrumpinimai, jo (Algirdo Paleckio) nurodymai D. Bertauskui laikytis „higienos“ – jokių užrašų, pavardžių, telefonu per daug nekalbėti, gautus raštelius paimti, bet vėliau išmesti, pokalbiuose jokiu būdu nevartoti Rusijos piliečio, iš kurio gavo užduotis, pavardės,  kalbėti vaikštant, būnant mašinoje ir kalbantis pasigarsinti muziką. Tokios konspiracijos laikymasis, teismo nuomone, rodo, kad ji buvo reikalinga tik tuo atveju, jog Lietuvos specialiosios tarnybos nesužinotų apie jo (Algirdo Paleckio) ir D. Bertausko ryšius su Rusijos žvalgybos pareigūnais ar šių tarnybų interesais veikiančiais asmenimis. Visa tai (konspiracija), teismo nuomone, neturi nieko bendro su paprastu dviejų žmonių bendravimu. Kartu teismas atkreipė dėmesį, jog pokalbiuose apie verslą A. Paleckis iš esmės jokios griežtos konspiracijos nesilaikė, ir tai paneigia A. Paleckio teiginius, neva konspiruotas bendravimas (slapyvardžių naudojimas ir kt.) buvo jo, kaip žurnalisto, įprotis.

Teismas atkreipė dėmesį, jog kaltinamasis A. Paleckis viso proceso metu neigė jam inkriminuotą nusikaltimą, nurodė, kad jis jokios Rusijos Federacijos žvalgybos organizacijos užduoties už piniginį atlygį neatliko, o jo bendravimas su kaltinime nurodytais Rusijos piliečiais, apie kurių ryšius su Rusijos slaptosiomis tarnybomis jis nežinojęs, buvo išimtinai susietas su jo žurnalistine, politine veikla bei bendro verslo su D. Bertausku kūrimu, vykdymu. Šią kaltinamojo pateiktą versiją apie jo vaidmenį nagrinėtų įvykių metu teismas laiko A. Paleckio siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl šnipinėjimo, nes jo parodymai ir pasirinkta gynybos taktika, savaip interpretuojant ir aiškinant nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, prieštarauja kitiems byloje esantiems patikimiems duomenims.  

Kaltinamojo A. Paleckio atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad tyčinį baigtą labai sunkų nusikaltimą jis padarė veikdamas organizuota grupe. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad A. Paleckis anksčiau jau buvo teistas dėl nusikalstamos veikos, susijusios su 1991 m. sausio 13-osios įvykiais, tuomet jis neigė sovietinių represinių struktūrų 1991 m. sausio mėnesį vykdytą agresiją (teistumas išnykęs), nagrinėjamu atveju jo įvykdyta nusikalstama veika taipogi susijusi su 1991 m. sausio 13-osios įvykiais Lietuvoje, t. y. su baudžiamąja byla dėl neteisėtų TSRS kariškių ir kitų asmenų veiksmų 1991 m. sausio mėnesį, šios bylos kompromitavimu, vykdant Rusijos žvalgybos organizacijos pavestas užduotis.

Teismas pabrėžė, kad A. Paleckis, darydamas inkriminuojamą nusikalstamą veiką, buvo itin aktyvus organizuotos grupės narys, vis skatindavęs kaltinamąjį D. Bertauską tęsti ir vykdyti gautus nurodymus iš Rusijos piliečių, veikiančių Rusijos Federacijos žvalgybos organizacijos naudai, būtent A. Paleckis koordinavo savo ir D. Bertausko veiksmus, nurodė laikytis konspiracijos. Taigi, A. Paleckio vaidmuo vykdant inkriminuojamą nusikalstamą veiką pripažintas vienu iš pagrindinių ir ypač svarbiu. Teismas vertino, jog visa tai neigiamai apibūdina A. Paleckio asmenybę, rodo jo susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir siekį veikti prieš Lietuvos Respubliką Rusijos  naudai.

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. Paleckiui teismas atsižvelgė ir į teigiamai jį apibūdinančius duomenis – galiojančių administracinių nuobaudų neturi, byloje nėra duomenų, jog po jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo būtų padaręs naujų nusikaltimų ar kitų teisės pažeidimų. Teismas įvertino ir tai, jog A. Paleckio rinkta užsienio valstybės žvalgybą dominanti informacija nepriskiriama informacijai, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis, be to, FST užduotys nebuvo iki galo įvykdytos – rinkta Rusijos Federacijos žvalgybą dominanti informacija nebuvo jai perduota, t. y. nesukėlė neigiamų pasekmių. Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendė, kad Algirdo Paleckio padaryto nusikaltimo pavojingumas visuomenei yra mažesnis lyginant su kitais rūšiniais tokio pobūdžio nusikaltimais.

Teismas A. Paleckį pripažino kaltu dėl padarytos nuskalstamos veikos ir jam paskyrė bausmę –  laisvės atėmimą 6 metams. Į bausmės laiką nuteistajam įskaityti sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2018 m. spalio 26 d. iki 2020 m. balandžio 6 d.

Kardomąsias priemones iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. Paleckiui paliktos tos pačios: 50 000 eurų užstatas, dokumentų paėmimas ir intensyvi priežiūra, įpareigojant A. Paleckį nuo 21 val. iki 6 val. būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, esančioje Vilniuje, neišvykti už Vilniaus miesto ribų.

Kaltinamąjį D. Bertauską teismas nuo baudžiamosios atsakomybės atleido ir baudžiamąją bylą jam nutraukė. D. Bertauskui anksčiau paskirtą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą – teismas  iki nuosprendžio įsiteisėjimo pakeitė į rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Šis nuosprendis yra neįsiteisėjęs ir gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui. 

Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį.

Vytautas Jončas

Šiaulių apygardos teismo

pirmininko padėjėjas ryšiams su visuomene ir žiniasklaida

Dvaro g. 83, LT-76299, Šiauliai

Mob. +37067316371

 El. paštas: vytautas.joncas@teismas.lt