Naujienos

Šiandien Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje  byloje dėl Kuršių marių taršos buvo tęsiama liudytojų apklausa. Savo parodymus teismui davė du liudytojai, dar vieną į teisiamąjį posėdį pašauktą liudytoją teismas išklausys vėliau, nes valstybinį kaltinimą byloje palaikančios prokurorės pageidavo, kad liudytojas savo parodymus teismui duotų ne nuotoliniu būdų, bet būdamas teismo posėdžių salėje. Byloje paskelbta pertrauka iki spalio 2 dienos.

Į teismo proceso dalyvių klausimus  atsakė AB „Grigeo Klaipėda“ dabartiniai darbuotojai: vienas iš jų vadovauja šios bendrovės mechanikų grupei, kitas – yra atsakingas už energetiką. Į dalį pateiktų proceso dalyvių klausimų liudytojai atsakyti negalėjo, jie teigė, kad klausimai pateikti ne pagal jų kompetenciją. Liudytojai patvirtino, kad pagal jų darbo specifiką yra tekę atlikti įvairius remonto, montavimo darbus, tačiau teigė jiems netekę girdėti apie galimas problemas dėl nuotekų valymo įrenginių.  

Teismui buvo pateiktas kaltinamojo AB „Grigeo Klaipėda“ ir AB „Grigeo“ grupės pagrindinio akcininko ir prezidento G. P. ir jo gynėjo prašymas panaikinti jam skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Kaltinamasis teismui sakė, kad ta kardomoji priemonė jam labai apsunkina darbo santykius, komandiruotes ir keliones – turi savo įmones šalia esančioje Latvijoje, tenka dažnai ten vykti, yra komandiruočių ir į Lenkiją, kitur. G. P. tvirtino, kad ta kardomoji priemonė labai stipriai apriboja verslą. Kaltinamasis užtikrino žinantis visas suplanuotas teismo posėdžių datas šioje byloje, tad tuo metu kelionių neplanuojantis. Prokurorė teismui teigė, kad kaltinamajam yra taikoma švelniausia  kardomoji priemonė, kuri drausmina kaltinamąjį, taip užtikrinant G. P. dalyvavimą teismo posėdžiuose, sklandų bylos nagrinėjimą. Sprendimą šiuo klausimų teismas numato skelbti rugsėjo 19 d.

Anksčiau įvykusio teisiamojo posėdžio išvakarėse buvo pateikti keli prašymai, tarp kurių ir prašymas inicijuoti kreipimąsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą  (ESTT) dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, apimančio dešimtį probleminių klausimų, susijusių su prieštaravimais tarp Europos Sąjungos (ES) ir mūsų šalies teisės aktų. Dar vienas AB „Grigeo Klaipėda“ prašymas – dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (KT), prašant ištirti nagrinėjamoje byloje taikytinų Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo normų atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Bendrovės atstovas advokatas teismui pateikė minėtų raštų paaiškinimus žodžiu.  AB „Grigeo Klaipėda“ atstovas ir šiandien pateikė papildomus paaiškinimus dėl minėtų prašymų.

Šiandien savo prašymą dėl anksčiau teismui pateiktų šios bendrovės atstovo rašytinių paaiškinimų pateikė ir prokuratūra. Prokurorės prašo jų neprijungti prie bylos, motyvuodamos, jog didžioji dalis medžiagos kartojasi, o kai kurie pateikti dokumentai esantys nesusiję. Šiuose paaiškinimuose bendrovė pateikė informaciją apie bendrovės veiklą, vykdytas investicijas, taip pat įvykusią Kuršių marių taršą, nutekėjusius teršalus, žalos skaičiavimo metodiką – bendrovė vadovaujasi Europos Sąjungos teisės aktais ir kelia abejones, ar žala buvo paskaičiuota tinkamai. Aplinkos apsaugos departamento (AAD) atstovė teismo prašė, kad AB „Grigeo Klaipėda“ prašymai dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą  ir Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą būtų atmesti kaip nepagrįsti. Sprendimą šiuo klausimų teismas numato skelbti spalio 2 d.   

Šioje byloje  kaltinimai dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir disponavimo jais bei aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimų pareikšti akcinei bendrovei „Grigeo Klaipėda“ ir dar 14-ai esamų bei buvusių šios įmonės darbuotojų.

Visuomenėje itin didelio atgarsio sulaukusioje baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinamąjį aktą sudaro daugiau kaip 300 lapų, tarp kaltinamųjų esantys „Grigeo“ grupės akcininkas ir valdybos pirmininkas G. P., dabartinis Klaipėdos įmonės vadovas T. E., bei dar trys ankstesni šios įmonės vadovai yra kaltinami tuo, kad veikdami organizuota grupe piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, sistemingai pažeidinėjo teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles, klastojo dokumentus. Ikiteisminis tyrimas pradėtas daugiau nei prieš dvejus metus, kai buvo įtarta,    jog į Kuršių marias patenka nevalytos gamybinės nuotekos, taip pat įtarus, kad su tuo susijusi minėtos bendrovės dokumentacija galbūt yra klastojama.

Įmonės teritorijoje atliktų kratų bei kitų ikiteisminio tyrimo veiksmų pareigūnams pavyko aptikti specialius taršių nuotekų įrenginius bei gauti kitus reikšmingus pradinius duomenis. Prokurorui reikalaujant nevalytų nuotekų išleidimas į Kuršių marias buvo nedelsiant sustabdytas.  

Ikiteisminio tyrimo specialią  tyrimo grupę sudarė –  du Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorai bei Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos ir Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos tyrėjai.

Šioje didelės apimties byloje yra daugiau kaip 20 tūkstančių dokumentų,  apklaustų įtariamųjų, liudytojų duomenys, įvairių ekspertų išvados,  papildomi dokumentai bei kiti tyrimui reikšmingi duomenys. Gamtai padarytą turtinę žalą nustatė Aplinkos apsaugos departamentas,  kuris pareiškė įmonei  daugiau kaip 48 milijonų eurų civilinį ieškinį.

Paskirtų teisiamųjų posėdžių datos ir laikas: spalio 2, 6, 20, lapkričio 10, 14, gruodžio 4, 5, 15 dienomis 9.30 val.  

Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį.

Vytautas Jončas

Šiaulių apygardos teismo

pirmininko padėjėjas ryšiams su visuomene ir žiniasklaida

Dvaro g. 83, LT-76299, Šiauliai

Mob. +37067316371

El. paštas: vytautas.joncas@teismas.lt