Naujienos

Šiaulių apygardos teismas paskelbė nutartį apeliacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje pagal ieškovės I. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimo civilinėje byloje  dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo. Apeliantės skundas atmestas.

Šiaurės Lietuvoje gyvenanti I. P. 2021 m. rugpjūčio 26 d. iš P. K. už 3290  eurų nupirko naudotą automobilį „Hyundai Santa Fe“, tada tarp pardavėjo I. P. ir pirkėjos P. K. buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis. Neilgai trukus nupirktas automobilis buvo nuvežtas į servisą ir suremontuotas. Tačiau pavažinėjus automobiliu apie mėnesį ir nuvažiavus apie 3000 kilometrų, automobilis nebeužsivedė ir šiuo metu stovi autoservise. Buvo nustatyta, kad sugedo jo variklis, sudegė stūmokliai, dėl ko varikliui reikia kapitalinio remonto arba keitimo kitu. Parduotas automobilis, ieškovės teigimu, turėjo paslėptų trūkumų. Pirkėja kreipėsi į teismą,  ieškinyje nurodė,  kad   pardavėjas P. K. turi atsakyti už netinkamos kokybės daikto pardavimą. Automobilio defektai laikytini esminiu sutarties pažeidimu. Ieškovė prašė nutraukti transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti restituciją – grąžinti ieškovei sumokėtus 3290 eurų, o atsakovui automobilį,  priteisti iš atsakovo ieškovės naudai patirtas išlaidas – už automobilio registraciją, už suteiktas konsultacijas ir pretenzijas, priteisti bylinėjimosi išlaidas.  Atsakovas P. K. teismo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad pirkėjams buvo atskleisti parduodamo automobilio „Hyundai Santa Fe“ trūkumai ir defektai, kad nėra traukos, variklis trūkčioja, degė variklio gedimą signalizuojanti lemputė, įlenktas kėbulas, variklis apsipylęs tepalu, važiuojant dūmijo, tačiau vis tiek automobilis pirkėjai tiko. Pažymėjo, kad automobilį pardavė už gerokai žemesnę kainą, nei rinkoje kainuoja tokio  modelio ir tų pačių metų gamybos automobiliai.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės I. P. atsakovui P. K. 1700 eurų išlaidas advokato pagalbai apmokėti, priteisė iš ieškovės  valstybei 20 eurų išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Savo sprendime pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė 2021 m. rugpjūtį  įsigijo 2006 m. gamybos naudotą automobilį „Hyundai Santa Fe“, kurio rida sandorio sudarymo metu buvo apie 265 000 kilometrų. Nustatė, kad pirkti automobilio ieškovė atvyko su dviem asmenimis, kurių vienas yra dirbęs automobilių servise, t. y. neginčijamai turintis mechanikos žinių ir didesnį supratimą apie automobilį, jo techninę būklę, nei statistinis pirkėjas, neturintis tokio darbo patirties. Prieš pasirašant automobilio pirkimo-pardavimo sutartį pirkėjai ne tik vizualiai apžiūrėjo automobilį, tačiau jį ir išbandė atlikdami bandomuosius važiavimus. Teismas nurodė, kad pirkėjai, matydami automobilio trūkumus ir įvertinę tai, kad jis bus tinkamas naudoti pagal paskirtį tik patyrus nemažų investicijų, nusprendė sudaryti jo pirkimo sutartį ir sumokėti visą automobilio kainą, prieš tai nepatikrinę jo autoservise. Teismas sprendė, jog nors nurodytos aplinkybės nereiškia, kad ieškovė ir su ja buvę asmenys buvo nepakankamai atidūs ar rūpestingi, tačiau tokiu atveju ieškovė turi prisiimti riziką, kad vėliau gali paaiškėti automobilio trūkumai, kurie pirkimo–pardavimo metu negalėjo būti žinomi ne tik pirkėjui, bet ir pačiam pardavėjui. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog tam tikri automobilio trūkumai gali paaiškėti tik jį patikrinus specialistams, turintiems specialių žinių ir tokiam patikrinimui reikalingas sąlygas bei priemones, pirkėjas, pirkdamas 16 metų naudotą ir daugiau kaip 265000 kilometrų nuvažiavusį automobilį, negali pagrįstai tikėtis, kad už vėliau paaiškėjusius visus jo trūkumus, kurie nebuvo žinomi ankstesniam savininkui, visais atvejais atsakingas bus automobilio pardavėjas. Tai nebūtų proporcinga pirkėjo teisių gynimo priemonė, nes sukeltų neadekvačius teisinius padarinius sąžiningam pardavėjui. Po automobilio pirkimo, jis buvo pristatytas į autoservisą, kur jam buvo atlikta kompiuterinė diagnostika, o diagnozuoti gedimai buvo pašalinti, po ko automobilis grąžintas ieškovei, kuri jį intensyviai eksploatavo. Pažymėjo, kad minėta aplinkybė, suponuoja išvadą, jog atsakovas automobilio pardavimo metu taip pat nežinojo ir negalėjo žinoti apie po pardavimo atsirasiančius variklio trūkumus, kadangi to negalėjo numatyti net automobilį remontavęs specialių žinių, patirties ir įgūdžių turintis asmuo. Nurodė, kad variklio trūkumai galėjo atsirasti dėl ilgalaikės automobilio eksploatacijos, o byloje nėra duomenų, kad pardavėjas, sąmoningai juos žinodamas, nuslėpė nuo pirkėjos.

Tačiau su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu I. P. nesutiko ir jį apskundė Šiaulių apygardos teismui. Apeliantė prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimą ir ieškinį tenkinti, priteisti ieškovės naudai pirmosios instancijos teisme ir apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Moteris nurodė, kad pirkimo sutartyje jokie automobilio defektai nepažymėti ir neaprašyti, jokių duomenų apie eismo ar kitus įvykius, kuriuose būtų dalyvavusi transporto priemonė, taip pat konkrečius jos trūkumus, nurodyta nebuvo. Jos teigimu, sutartyje esama tik abstrakčiai nurodyta, kad  „su defektais ir trūkumais supažindinta“.

Apeliacinį skundą išnagrinėjusi Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija I. P. skundą atmetė ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą. Kaip pabrėžė apeliacinės instancijos teismas, ieškovės iniciatyva apklaustų liudytojų parodymais nustatyta, kad jie matė aiškius automobilio defektus. Šie parodymai leidžia teismui daryti išvadą, kad pardavėjas atskleidė automobilio trūkumus, kadangi net matydami patys tokius defektus atvykę apžiūrėti automobilio, ieškovė, patariama draugų, nusprendė jį pirkti.  Aplinkybė, kad patys pirkėjai matė  trūkumus, tačiau nepatikrino automobilio servise, reiškia, kad ieškovė prisiėmė akivaizdžių ir jai matytų trūkumų riziką. Atsižvelgiant į tai, kad tam tikri automobilio trūkumai gali paaiškėti tik jį patikrinus specialistams, turintiems specialių žinių ir tokiam patikrinimui reikalingas sąlygas bei priemones, pirkėjas, pirkdamas 16 metų naudotą ir daugiau kaip 265000 kilometrų nuvažiavusį automobilį, teismo įsitikinimu, negali pagrįstai tikėtis, kad už vėliau paaiškėjusius visus jo trūkumus, kurie nebuvo ir negalėjo būti žinomi – neišardžius variklio – ankstesniam savininkui, visais atvejais atsakingas bus automobilio pardavėjas, nes tai nebūtų proporcinga pirkėjo teisių gynimo priemonė, kadangi ji sukeltų neadekvačius teisinius padarinius sąžiningam pardavėjui. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad po pirkimo automobilis buvo pristatytas į autoservisą, kur jam buvo atlikta kompiuterinė diagnostika, diagnozuoti gedimai pašalinti, po ko automobilis grąžintas ieškovei, kuriuo ji naudojosi nuvažiuodama apie 3000 kilometrų. Visa faktinė situacija leidžia teigti, kad atsakovas, kaip pardavėjas, teisėjų kolegijos tvirtinimu, nenuslėpė nuo pirkėjų žinomų ar akivaizdžių automobilio trūkumų. Teismas pažymėjo, kad atsakovas P. K. nėra automobilių specialistas, todėl jei net ieškovės I. P. atstovas, dirbęs servise, nesuprato vizualiai matomų defektų pobūdžio bei eksploatavimo pasekmių, to pirkėja negalėjo tikėtis ir iš pardavėjo.

Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį.

Vytautas Jončas

Šiaulių apygardos teismo

pirmininko padėjėjas ryšiams su visuomene ir žiniasklaida

Dvaro g. 83, LT-76299, Šiauliai

Mob. +37067316371

El. paštas: vytautas.joncas@teismas.lt